Galeno sodas | Tiesioginė transliacija
Kas sieja Antikos gydytoją, Chijo salos mastiką ir šiuolaikinę parfumeriją?
Prieš beveik du tūkstančius metų Galenas iš Pergamo kūrė vaistinius preparatus, kuriuose augalų sakai, aliejai, žiedai ir prieskoniai buvo derinami pagal jų savybes ir poveikį kūnui. Viena iš jo vertintų medžiagų buvo Chijo mastika. Galeno pasaulyje kvapas nebuvo vien malonumas. Jis buvo neatsiejamas nuo medicinos, kūno priežiūros ir kasdienio gyvenimo.
Mastika, mira, rožės, šafranas, medus, kiparisai… Šios medžiagos šiandien skamba kaip parfumerijos kompozicijos gaidos, tačiau Antikoje jos priklausė ir vaistininko pasauliui.Kalbėsime apie gydytoją, kurio idėjos šimtmečius formavo Europos mediciną. Apie mastikos vietą jo darbuose ir apie tai, kaip senųjų vaistinių kvapai susitinka su šiuolaikine parfumerija.
Su Galeno palikimu mane sieja ir asmeninė kūrybinė istorija. Nuo rožių kremo, įkvėpto senųjų kosmetikos tradicijų, iki minties sukurti Galenui skirtus kvepalus, prie kurios vis grįžtu.
Chijo ašaros | Tiesioginė transliacija
Yra vietų, kur kvapas pasakoja daugiau nei žodžiai.
Chijo saloje auga mastikinės pistacijos, medžiai, kurių kamienuose padaryti maži pjūviai ima lėtai leisti sakus. Jie stingsta saulėje į skaidrius lašelius, nuo seno vadinamus Chijo ašaromis.
Tai – mastika
Sakų kvapas žalias, dervingas, gaivus, truputį balzaminis. Tačiau mastika Chijui yra kur kas daugiau nei kvapioji medžiaga. Tai šimtmečius perduodama auginimo ir rinkimo tradicija, neatsiejama nuo salos žmonių, jų gyvenimo būdo ir pačios vietos.
Šįkart keliausime ten, kur mastika vis dar renkama rankomis. Kalbėsime apie mastikos medžius, jų „ašaras“, kvapą ir istoriją. Apie tai, kaip mastika renkama ir ruošiama, kuo ypatinga jos kilmės vieta ir kodėl ši nedidelė Graikijos sala tapo neatsiejama nuo vienos seniausių kvapiųjų žaliavų tradicijų.
Susitinkame ten, kur medžiai verkia kvapniomis ašaromis.
Kur gydė sapnais | Tiesioginė transliacija
Medicina kartais prasideda nuo sapno.
Kai Galenui buvo šešiolika, jo tėvą sapne aplankė medicinos dievas Asklepijas ir liepė sūnų atiduoti mokytis medicinos. Taip apie savo profesionalaus gyvenimo pradžią pasakojo pats Galenas, žmogus, kuris vėliau gydys Pergamo gladiatorius, taps Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus gydytoju ir paliks medicinos sistemą, kurios šešėlis Europoje drieksis iki mūsų dienų.
Bet norint suprasti Galeną, reikia nueiti ten, kur dievai ir medicina dar nebuvo išsiskyrę.
Į Pergamo Asklepioną.
Žmonės čia ateidavo gydytis, tačiau gydymas reiškė gerokai daugiau nei tai, ką šiandien vadiname medicina. Vanduo ir vonios, masažas ir augalai, teatras, poezija, ramybė – visa tai buvo vieno gydymo pasaulio dalis. Kūnas nebuvo atskirtas nuo to, ką žmogus jaučia, girdi ar sapnuoja.
Asklepione buvo ir ilgas požeminis tunelis. Juo einant keitėsi šviesa, temperatūra, garsas – iš išorinio pasaulio žmogus pamažu patekdavo į visai kitą būseną. O naktį kai kurie ligoniai miegodavo šventoje erdvėje laukdami sapno. Buvo tikima, kad jame gali pasirodyti Asklepijas ir parodyti kelią į pasveikimą.
Ryte sapnas galėjo tapti gydymo dalimi.
Keisčiausia, kad šiame pasaulyje užaugo vienas racionaliausių ir ambicingiausių Antikos gydytojų. Galenas mokėsi iš žaizdos, kraujo, nervo ir kūno. Tačiau kartu gyveno pasaulyje, kuriame sapnas galėjo pakeisti žmogaus profesiją, o kvapiosios dervos, aliejai ir augalai priklausė medicinai taip pat natūraliai, kaip šiandien jai priklauso tabletė.
Ir lieka labai senas klausimas, kuris, regis, vis dar nėra pasenęs:kur iš tikrųjų prasideda gijimas – kūne ar žmogaus vaizduotėje?
O iš Pergamo kelias ves toliau. Į Chijo salą. Prie medžių, iš kurių renkamos kvapnios mastikos „ašaros“. Ir kurios buvo viena pagrindinių Galeno substancijų.
Žolinių magija: devynios šventos žolės
Žolinės – tai metas, kai pievos tampa pilnos ne tik kvapų, bet ir istorijų. Kviečiame jas prisiminti kartu, gamtos šventovėje, keliaujant po devynių šventų augalų pasaulį.
Tai kelionė tiems, kam rūpi augalų pasaulis ir jo simbolinės prasmės, veikiančios mūsų širdis ir sielas. Augalai yra gyvybiškai svarbūs mūsų išlikimui šioje planetoje. Mums jų reikia, kad turėtume deguonies, maisto, pastogę, šilumos, rūbų, vaistų, popieriaus... Mes itin priklausomi nuo augalų, bet žinome apie juos nedovanotinai mažai. Dažniausiai apsiribojame jų vaistinėmis ar praktinėmis savybėmis.
Kadaise žmonių žinota kitų dalykų apie augalus. Jie augino darže agurklę, jei kažkam trūko drąsos, lauro medžius sodino arba statė vazonuose palei duris, kad apsisaugotų nuo įsilaužėlių, o šalaviją sodino, kad moterys būtų laimingos ir namuose klestėtų sutarimas ir gausa.
Daugelyje Europos tradicijų augalų pažinimas buvo perduodamas per moterų liniją – iš motinos dukrai. Buvo tikima, kad ilgametis ryšys su augalais leidžia geriau suprasti jų esmę. Šiandien šį ryšį gali atrasti kiekvienas, kuris geba sustoti, pastebėti ir patirti gamtą. Senieji pasakojimai byloja, kad augalų pagalba protėviai aiškino pasaulį, ieškojo apsaugos, drąsos, vaisingumo ir vidinės stiprybės.
Šias tradicijas galime rasti ne tik lietuvių papročiuose. Viduramžių Europoje apie augalų simboliką ir ryšį su medicina bei dangaus ciklais XI a. rašė šventoji abatė Hildegarda Bingenietė ir XVII a. britų gydytojas Mikalojus Culpeperis.
Devyni šventi augalai taps mūsų vedliais į senąsias Žolinių tradicijas. Šios išskirtinės žolynams skirtos šventės metu kartu mokysimės atpažinti devynis šventais laikomus augalus, pinsime Žolinių puokštę, juos uostysime, liesime ir ragausime.O svarbiausia – sužinosime apie senąsias augalų istorijas ir simbolius, kurie šimtmečiais lydėjo žmogaus ryšį su gamta.
Tad jei norisi bent vienai dienai stabtelėti, pažvelgti į pievą kitomis akimis ir iš naujo atrasti Žolinių prasmę – ši kelionė kaip tik jums.
Renginio programa:
15-18 val. miško ir pievų maudynės su Ieva
18-19 val. piknikas su Ievos Nečia skanėstais
19-21 val. pokalbis su Laime Kiškūne apie mūsų aplinkos žolių giliąją (ne tik vaistinę) vertę, grožį ir magiją
21-22 val. laužas, sutartinės, pokalbiai, dalijimasis patirtimis ir receptais.
Renginio vieta: Aukštadvario regioninis parkas, tikslios koordinatės bus išsiųstos užsiregistravusiems.
Magiški augalai: burtai ir paslaptys | Pokalbis su Laime Kiškūne festivalyje „Žaltytis"
Kas gi tie magiškieji augalai?
Vieni, pagarsėję kaip gėrį ir naudą teikiantys, kiti – kaip tamsios raganystės įrankis, magiškieji augalai lydi žmoniją nuo jos istorijos pradžios. Jie augo priešistorinėse giriose, ir tebeauga dabar čia pat šalia mūsų. Į juos per šimtmečius buvo dedamos žmogaus baimės, viltys, neapykanta, kėslai nuodyti, noras manipuliuoti, pajungti savo valiai, bet taip pat ir gintis, apsisaugoti.
Kurie augalai padeda apsaugoti namus, vaikus, save? Kuriais augalais ar jų mišiniais galima išvalyti erdves ir atsikratyti nelaukiamų „svečių“? Kurie augalai padeda pritraukti turtą ar meilę?
Viena vertus tie dalykai prikausto dėmesį, žadina smalsumą, kita vertus, ima kirbėti abejonės – kas tai yra iš tikro? Kodėl būtent tie augalai? Ką jie iš tikrųjų daro ir kam jie tarnauja? Tos žinios ir augalai pasiekė mus, bet kas toliau? Tema labai plati, besiliečianti su tamsiomis zonomis, nežinomybe, tikromis ar tariamomis paslaptimis ir prieštaravimais.
Randame nemažai įvairių šaltinių su receptais, aprašymais, sąskaitomis, ataskaitomis, bet taip pat ir daugybę melagingų įrodymų, prieštaringų liudijimų, šiuolaikinių laboratorinių tyrimų, kurie neretai yra stebinantys.
Apie visa tai su gyvais pavyzdžiais kalbėsime, uostysime Laimės Kiškūnės susitikime „Žaltyčio” festivalyje.
Po paskaitos bus galimybė įsigyti Laimės Kiškūnės kurtų natūralių kremų, hidrolatų, eterinių aliejų bei natūraliosios parfumerijos.
Vidurvasaris - augalų klestėjimo metas | Kvapų pertrauka su Laime Kiškūne
Šį ypatingą metą kviečiu akimirkai stabtelėti ir pagalvoti apie augalus.
Kada dar žavėtis augalais, mėgautis kvapnia žaluma ir spalvingais žiedais, jeigu ne vidurvasarį?
Netrukus švęsime Rasas – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventę. Didžiausio gamtos suvešėjimo akimirkas.
Be kita ko, gamtoje tai ir pats kvapniausias periodas. Aktyviai kylant augalų syvams į lapus, pumpurus ir žiedus, augalai ima intensyviai kvepėti. Žemė atidavė augalams visus sukompostuotus ir asimiliuotus elementus ir dalis jų persikeitė į kvepiančias augalų substancijas.
Po vasaros solsticijos ateis ramaus vidurvasario Mėnulio viešpatavimas, kai gamtos dinamika ims po truputį rimti, o po sėklų luobelėmis pradės mezgtis nauji augalų embrionai.Tad pasikalbėkime apie augalus ir kartu susidėliokime kvapnią vasarvydžio puokštę.
Kvapų petrauka vyks tiesioginės transliacijos metu birželio 22 d., 14 val. Laimė Kiškūnė | natūrali kosmetika Instagram paskyroje: Instagram.com/laimekiskune/
Kviečiame į Laimės Kiškūnės paskaitą
Jubiliejinė, dešimtoji tarptautinė konferencija kviečia pažvelgti į aromaterapiją iš skirtingų perspektyvų – nuo istorinių ištakų iki šiuolaikinio mokslo, klinikinės praktikos ir ateities vizijų.
X čia žymi ne tik dešimtmetį, bet ir sankirtą – patirties, mokslo ir klausimų, į kuriuos dar ieškome atsakymų.
Apie konferenciją
Aromaterapija šiandien vystosi tarp mokslo, praktikos ir individualios patirties. Ši konferencija – erdvė, kur šios kryptys susitinka ir leidžia iš naujo apibrėžti šiuolaikinę aromaterapiją.
Per dešimt metų Lietuvoje aromaterapija iš nišinės srities išaugo į profesionalią praktiką. Ši konferencija kviečia ne tik apžvelgti nueitą kelią, bet ir kelti klausimą – kur link judame toliau.
Kviečiame į konferenciją, kurioje pranešimą skaitys ir Laimė Kiškūnė.