Vidurvasaris – augalų klestėjimo metas

Vidurvasaris – augalų klestėjimo metas

Šiuo įrašu pradedame naują pokalbių ciklą apie ypatingus augalus ir aromatines substancijas. 

Tai - tiesioginės transliacijos santrauka. Visą įrašą kviečiame žiūrėti Instagram paskyroje.

Įžanginiame pokalbyje aptariame augalų svarbą mūsų gyvenimui ir gyvybei, tačiau į augalą bandome žvelgti ne tik kaip į išteklių, bet kaip į gyvą būtybę, turinčią subtiliai jaučiančią prigimtį. Augalų karalystė turi tokią daugybę klodų – biologinių, socialinių, medicininių, komercinių, mokslinių, geografinių, simbolinių, filosofinių, istorinių ir antropologinių, kad jiems išsemti nepakaktų ir viso gyvenimo. Mes tik iš tolo, pirštų galiukais prisilietėme prie augalų reikšmės dvasinėje kultūroje, gėlių spalvų simbolikos bei kvapų poveikio žmogaus emocinei būsenai.

Lietuviška augalų kosmogonija

Nors Lietuvoje gausu žalumos, nors turime gražią augalų simboliką liaudies dainose ir ornamentuose, ir iki šiol išlikę papročiai ir ritualai susiję su žemdirbystės ciklais, tačiau lietuviškas augalų kosmosas yra ganėtinai ribotas, labiau orientuotas į praktinį naudojimą. Mums trūksta išlavintos kvapų ar prieskonių kultūros, kurią istoriškai slopino bažnyčia ir ribojo klimatinės sąlygos. 

Tačiau Lietuvoje nuo seno puoselėjama natūralių augalinių pigmentų kultūra. 

XXI a. itin paplito vietinių augalų (kraujažolių, ramunėlių, mėtų, eglių, pušų spyglių) distiliavimas. Dėl derlingo dirvožemio, saulės trūkumo ir drėgmės lietuviškuose augaluose susikaupia mažiau eterinių aliejų, todėl geresne alternatyva tampa hidrolatai arba fitoliai – aliejinės ištraukos.

Pasidalinsiu: vasarą ypač gerai gaivina pelargonijų vanduo. Jūs nustebsite, koks jis vėsinantis. Jo ir skonis šaldantis. Universalus, tinkamas beveik kiekvienai odai. Ypač gerai drėkina, todėl kartais dar yra vadinamas „ryto rasa“. 

Desertas: lietuviškos vasaros kvapų puokštė

Lietuviškos vasaros kvapų puokštę sukomponavau iš devynių žolių – levandų, šliaužiančiųjų isopų, mėtų, damaskinių rožių, pelargonijų, melisų, šalavijų, čiobrelių ir pačiulių. Kartu šios žolės sukuria subtilų, gyvybingą, sausai karštą vidurvasario alcheminės Ugnies aromatą. Šios kvapnios žolės džiugina ne tik savo kvapu ar vaistinėmis savybėmis, jos daugeliui žmonių įkvėpdavo vaizdinius, asociacijas, kol ilgainiui virto simboliais. Nei viena kultūra ir klasikinė medicina neapsiėjo be šių žolių pagalbos. Daugelį jų savo mikrodarželiuose augino mūsų promočiutės, jie tarpo vienuolynų sodeliuose ir dvarų gėlynuose.

Dalį šių žolių eterinių aliejų galite rasti ir mūsų studijoje arba el. parduotuvėje. Šitos šiltos vasariškos žolės labai praverčia rudenį ir žiemą, kai saulės ir šilumos lieka mažai, ir įsiviešpatauja šalta drėgmė.

Mėgaukitės jų kvapais ir stiprinkite savo kūną ir sielą.

 

Grįžti į tinklaraštį