Galeno pėdsakais: nuo Pergamo Asklepiono iki kvapniųjų Chijo ašarų

Kas sieja Antikos gydytoją Galeną, sapnus, kuriuose ieškota atsakymų apie sveikatą, Chijo salos mastiką ir šiuolaikinę parfumeriją?

Trijų tiesioginių transliacijų cikle parfumerė, kvapų tyrinėtoja ir aromaterapeutė Laimė Kiškūnė kvietė keliauti po Antikos pasaulį – į Pergamą, kuriame gyveno ir mokėsi Galenas, į senąsias vaistines ir į Graikijos Chijo salą, kur iki šiol renkama viena ypatingiausių kvapiųjų žaliavų – mastika.

Šiuose pasakojimuose susipina medicinos istorija, augalų pažinimas, kvapiosios substancijos, senosios gydymo tradicijos ir parfumerija. Dalijamės visų trijų susitikimų temomis ir kviečiame peržiūrėti išlikusius transliacijų įrašus.

Kur gydė sapnais: Pergamo Asklepionas

Kai Galenui buvo šešiolika, jo tėvą sapne aplankė medicinos dievas Asklepijas ir liepė sūnų atiduoti mokytis medicinos. Taip apie savo profesinio kelio pradžią pasakojo pats Galenas, vėliau gydęs Pergamo gladiatorius, tapęs Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus gydytoju ir palikęs didžiulį pėdsaką Europos medicinos istorijoje.

Norint suprasti Galeno pasaulį, verta pažvelgti į Pergamo Asklepioną – vietą, kurioje medicina, dvasinės praktikos ir žmogaus išgyvenimai dar nebuvo aiškiai atskirti.

Čia gydymas apėmė vandenį ir vonias, masažus, augalus, teatrą, poeziją ir ramybę. Kūnas nebuvo suvokiamas atskirai nuo to, ką žmogus jaučia, girdi ar sapnuoja.

Asklepione buvo ir ilgas požeminis tunelis, kuriame keitėsi šviesa, temperatūra ir garsas. Naktį kai kurie ligoniai miegodavo šventoje erdvėje laukdami sapno. Buvo tikima, kad jame gali pasirodyti Asklepijas ir parodyti kelią į pasveikimą. Ryte sapnas galėjo tapti gydymo dalimi.

Būtent tokiame pasaulyje augo vienas žymiausių Antikos gydytojų, kurio medicinos pažinimas rėmėsi kūno stebėjimu, anatomija ir praktine patirtimi, tačiau kurio gyvenimo istorijoje svarbią vietą užėmė ir sapnas.

Šis pasakojimas kviečia sugrįžti prie seno klausimo: kur prasideda gijimas – kūne ar žmogaus vaizduotėje?

Žiūrėti transliacijos „Kur gydė sapnais“ įrašą.

Chijo ašaros: sala, kurioje medžiai verkia kvapniais sakais

Graikijos Chijo saloje auga mastikinės pistacijos – medžiai, kurių kamienuose padaryti nedideli pjūviai leidžia lėtai tekėti sakams. Saulėje jie stingsta į skaidrius lašelius, nuo seno vadinamus Chijo ašaromis.

Tai mastika – žaliai, dervingai, gaiviai ir šiek tiek balzamiškai kvepianti substancija.

Tačiau Chijo saloje mastika yra kur kas daugiau nei parfumerijos ar medicinos istorijoje minima žaliava. Jos auginimas ir rinkimas – šimtmečius perduodama tradicija, neatsiejama nuo vietos žmonių, jų gyvenimo būdo ir salos kraštovaizdžio.

Antrojoje transliacijoje Laimė Kiškūnė pasakojo apie mastikos medžius, jų kvapiąsias „ašaras“, sakų rinkimą ir paruošimą. Apie tai, kuo ypatinga mastikos kilmės vieta ir kodėl būtent ši nedidelė Graikijos sala tapo neatsiejama nuo vienos seniausių kvapiųjų žaliavų tradicijų.

Žiūrėti transliacijos „Chijo ašaros“ įrašą.

Galeno sodas: augalai, vaistininkystė ir parfumerija

Prieš beveik du tūkstančius metų Galenas iš Pergamo kūrė vaistinius preparatus, kuriuose augalų sakai, aliejai, žiedai ir prieskoniai buvo derinami pagal jų savybes ir poveikį kūnui.

Viena iš jo vertintų medžiagų buvo Chijo mastika.

Galeno pasaulyje kvapas nebuvo vien malonumas. Jis buvo neatsiejamas nuo medicinos, kūno priežiūros ir kasdienio gyvenimo.

Mastika, mira, rožės, šafranas, medus, kiparisai – šiandien šios medžiagos skamba kaip parfumerijos kompozicijos gaidos, tačiau Antikoje jos priklausė ir vaistininko pasauliui.

Trečiojoje transliacijoje Laimė Kiškūnė sugrįžo prie Galeno palikimo, mastikos vietos jo darbuose ir senųjų vaistinių kvapų sąsajų su šiuolaikine parfumerija.

Su Galeno istorija Laimę sieja ir asmeninė kūrybinė patirtis – nuo rožių kremo, įkvėpto senųjų kosmetikos tradicijų, iki vis sugrįžtančios minties sukurti Galenui skirtus kvepalus.

Deja, dėl techninio sutrikimo paskutinės transliacijos „Galeno sodas“ įrašas neišsisaugojo. 

Augalų pasaulis šiandien

Nors nuo Galeno laikų praėjo beveik du tūkstančiai metų, daugelis tuomet vertintų augalinių substancijų tebėra pažįstamos ir šiandien. Rožės, aromatiniai augalai, sakai ir aliejai išliko parfumerijos, aromaterapijos bei natūralios kosmetikos pasaulio dalimi.

Laimės Kiškūnės kuriamuose produktuose taip pat svarbi augalų kilmė, jų kvapas, savybės ir ilgametės naudojimo tradicijos.

Kviečiame apsilankyti Laimės Kiškūnės kvapnioje elektroninėje parduotuvėje ir atrasti augalinius aliejus, eterinius aliejus ir jų sinergijas, hidrolatus, natūralius veido kremus ir kitus augalų pasaulio įkvėptus produktus.

O norinčius giliau pažinti kvapų istoriją, augalus ir parfumerijos tradicijas kviečiame sekti kitus Laimės Kiškūnės pasakojimus bei tiesiogines transliacijas.